Paskutinioji #edcmooc savaitė skirta namų darbui ir kolegų darbų vertinimui. Žodžiu, jokių naujų skaitinių, jokių filmų, dirbkite prie savo „skaitmeninių artefaktų“ (digital artefact). Tai vienintelis formalus kurso įvertinimas, norint gauti baigimo pažymėjimą (sertifikatą).
Kas tas „artefaktas“? Tarptautinių žodžių žodynas pateikia tris apibūdinimus, kurie sunkiai siejasi su tuo, ko galėtų reikalauti kurso dėstytojai:
artefãktas [lot. arte – dirbtinai + factus – padaryta]:
1. biol. med.dirbtinis, manipuliacijų sukeltas reiškinys arba darinys;
2. psichol. netobulos eksperimento metodikos sukeltas reiškinys, pvz., duomenų įteigimas tiriamam asmeniui;
3. archeol. panašus į natūralų priešistorinių laikų radinys, kuriame galima įžvelgti žmogaus poveikį.
Na, su namų darbu siejasi nebent pati žodžio kilmė: „dirbtinai padaryta“. Tai vis dėlto, ko tie dėstytojai iš mūsų nori? Jų pateiktas apibrėžimas gan platus: „We mean something that is designed to be experienced digitally, on the web”.
Kiti reikalavimai:
• naudoti bent du iš šių: tekstas, vaizdas, garsas, video, nuorodos;
• turi būti lengva pasiekti ir peržiūrėti internete (pvz., be papildomų registracijų, be failų parsisiuntimo);
• turi būti pasiekiamas bent dvi savaites (stabili nuoroda).
Kadangi vertinsime vieni kitų „artefaktus“ (peer review, kitaip turbūt ir neįmanoma, jei kurse 5 dėstytojai, o studentų – tūkstančiai), pateikiami formalūs vertinimo kriterijai, jais reikia vadovautis ir kuriant savo „artefaktus“:
1. Artefaktas susijęs su viena ar keliomis kurse nagrinėtomis temomis.
2. Artefaktas rodo, kad jo autorius supranta bent vieną pagrindinę kurso mintį.
3. Artefaktas ką nors pasako apie skaitmeninį mokymą/švietimą.
4. Pasirinkta forma tinkama turiniui perduoti.
5. Artefaktas sukelia jūsų, kaip žiūrovo, reakciją, pvz., emocijas, mintis, veiksmus.
Dėstytojai rekomendavo eksperimentuoti su įvairiais virtualiais įrankiais, neapsiriboti tik tekstu su keliomis iliustracijomis. Išvardijo ir keletą tokių galimų įrankių: Voicethread, Storify, Xtranormal, Pixton, Issuu, Storybird, Weebly, Animoto, Prezi, Wikispaces, TedEd, Google Sites… Praktiškai visi jie man buvo negirdėti, jau nekalbant apie naudojimą. Supratau, kad, norėdama padaryti namų darbą, turėsiu ne tik sugalvoti, ką ir kokia forma pateiksiu, bet ir reikės išmokti naudotis nauju virtualiu įrankiu tam sukurti. Buvau mačiusi keletą Prezi prezentacijų, todėl nutariau savo artefaktą su juo ir kurti. Negalėjau skirti laiko ir įsigilinti į visus Prezi niuansus, tai pasirinkau paprasčiausią kelią: naudojau šabloną ir jį „apauginau“ savo tekstu, iliustracijomis iš Google Images, pora klipukų iš YouTube bei keliomis nuorodomis. Ir vis tiek tokiam paprastam Prezi sukurti prireikė kelių vakarų (neįskaitant „galvojimo laiko“ – bet tą galima daryti ir plaunant indus ar valantis dantis). Galutinis rezultatas, kurį pateikiau vertinimui, atrodo taip .
„Skaitmeninius artefaktus“ (tiksliau, nuorodas į juos) reikėjo pateikti iki trečiadienio, vasario 27d., vidurnakčio (Škotijos laiku). Vėliau, skaitinėdama diskusijų forumus, pastebėjau, kad nemažai kam suveikė „studento sindromas“: artefaktai buvo keliami paskutinėmis minutėmis, kai kurie dėl laiko juostų skirtumo sumaišė valandas ir pavėlavo, kitiems iškilo ryšio problemų ir pan. Tie, kurie pateikė savo artefaktų nuorodas, vasario 28d. gavo tris kitų studentų artefaktus, kuriuos reikėjo įvertinti: parašyti komentarą (iki 250 žodžių), atsižvelgiant į nurodytus 5 kriterijus; įvertinti pažymiu (ne atskirai pagal kriterijus, bet vieną bendrą: 0, 1 arba 2); trumpai aprašyti bendrą įspūdį, kurį sukėlė artefaktas (vėlgi iki 250 žodžių).
Pirmasis iš man tekusių artefaktų buvo sukurtas Prezi įrankiu. Patiko ir turinys (apie e-mokymą ir švietimą), ir forma (kadangi pati naudojau Prezi, supratau, kad jam paruošti reikėjo tikrai nemažai laiko). Antrasis, kurį vertinau, buvo YouTube video (nors realiai ne video, bet prezentacija su muzikiniu fonu, įkelta į YouTube). Irgi patiko: akivaizdu, kad skirta nemažai laiko ir minčiai/turiniui, ir pateikimo formai. Trečiasis buvo kiek paprastesnis ir nelabai susijęs su kurso temomis: tiesiog blogas su keliomis nuotraukomis. Iš pradžių net suabejojau, ar tai tikrai artefaktas, gal autorius įdėjo nuorodą į ne tą blogo straipsnį? Turinys gal ir nieko, pamąstymai apie „skaitmenines kultūras“, bet nieko apie e-mokymą/švietimą. Pirmuosius du artefaktus įvertinau 2, trečiąjį – 1.
Įvykdžius formalius reikalavimus (pateikti savo artefaktą ir įvertinti tris kolegas), buvo siūloma vertinti ir daugiau artefaktų. Kadangi tai neužėmė daug laiko, įvertinau dar du. Skaičiau, kad kai kurie taip įsijautė, kad ir po 10 ar net 20 artefaktų vertino. Ketvirtasis, kurį gavau atsitiktine tvarka, man labai patiko. Ir autoriaus pristatyme pateiktas artefakto apibrėžimas: „it‘s just another term, albeit slightly pompous, for a blog post, a video, an image, a collection of audio/visual elements that are collected together in one ‚presentation‘ mode“, ir sukurto Prezi turinys bei pateikimo forma. Įdomu buvo dar ir tai, kad „pažinojau“ šį kolegą – esu atkreipusi dėmesį į keletą jo Twitter žinučių #edcmooc tema, o jo Twitter paveiksliukas yra toks pats, kokiu jis iliustruoja savo blogą. Sutapimas, bet ir penktojo vertinto artefakto autorius man buvo „pažįstamas“ – šįkart iš kurso grupės Facebook tinkle. Jo sukurta Prezi buvo gan paprastos formos, bet gan įdomaus ir, akivaizdu, autoriui aktualaus turinio. Abu papildomus artefaktus taip pat įvertinau 2 (aukščiausias balas, reiškiantis, kad kriterijai tenkinami „visiškai arba beveik visiškai“).
Įsijautusi gal būčiau ir daugiau artefaktų vertinusi, bet nutariau, kad užteks ir 5. Kitus galiu tiesiog šiaip peržiūrėti, formaliai nevertindama. Kolegos jais dalijasi visur: Coursera diskusijų forumuose (į kuriuos beveik neužsukau), Twitter žinutėse, Facebook grupėje (čia net sukurtas dokumentas, kuriame galime pateikti savo artefaktų nuorodas; šiuo metu jame yra virš 250 nuorodų, manoji taip pat), ir net man negirdėtame Wallwisher (virtualios skelbimų lentos) įrankyje (kur taip pat įkėliau ir savojo artefakto nuorodą).
Vėliau, skaitydama kolegų atsiliepimus apie jų vertintus artefaktus, supratau, kad man atsitiktinai tekę artefaktai buvo kokybiški. Pasirodo, kai kurie žmonės net nekūrė artefakto, o tiesiog įkėlė bet kokią nuorodą – į kokią nors prezentaciją, į savo seną blogą, į kokią nors reklamą ir pan. Kolegos diskutavo, ar tai tiesiog spamas, ar kas nors tokiu būdu bando „apeiti taisykles“ – namų darbo nedaryti, bet įkelti nuorodą. Juk kurso dėstytojai visų nuorodų nepatikrins. Keista, negi tikrai kai kurie žmonės taip nori tiesiog gauti kurso baigimo pažymėjimą, kad taip elgtųsi? Iš čia kilo ir kita problema: formaliai, norint gauti pažymėjimą, reikia pateikti savo artefakto nuorodą ir įvertinti tris kolegų darbus. Jei žmogus pats nekūrė artefakto ir įkėlė bet kokią nuorodą, ar galima tikėtis, kad jis/ji skirs laiko ir atsakingai bei su pagrįstais komentarais įvertins savo kolegų artefaktus? Juk galima net neperžiūrėti artefakto, tiesiog bet ką įrašyti komentaro langelyje, pasirinkti bet kokį pažymį, ir viskas – formaliai kurso baigimo reikalavimai bus įvykdyti.
Kai kuriems kilo ir techninių problemų – artefaktų nuorodos tiesiog neveikė. Kurso dėstytojai informavo, ką daryti tokiu atveju: įvertinti 0, bet būtinai parašyti, kad toks pažymys skirtas dėl to, kad artefakto nebuvo įmanoma peržiūrėti. Kai kurių Prezi artefaktų nuorodos neveikė todėl, kad jų autoriai kurdami nepažymėjo, kad tai yra vieša prezentacija. Naudojantiems YouTube video galėjo kilti problemų dėl naudojamų video autorinių teisių: kai kurių artefaktų, sukurtų Europoje, kolegos iš JAV negalėjo peržiūrėti būtent dėl šios priežasties. Be to, yra šalių, kurios išvis blokuoja YouTube.
Rezultatų reikėjo laukti iki sekmadienio vidurnakčio (Škotijos laiku). Ne tiek man jie rūpėjo, kad laukčiau ir nemiegočiau iki 2val ryto (o, kaip vėliau paaiškėjo, būtų reikėję laukti dar valanda ilgiau). Pirmadienį ryte pasižiūrėjau ir apsidžiaugiau, kad man pasisekė – atsitiktinai skirti kolegos sėkmingai peržiūrėjo mano artefaktą ir parašė komentarus. Bendras pažymys (trijų įvertinimų vidurkis): 2. Valio, gavau maksimumą! 🙂
Komentarai tokie:
Įvertinimas pagal 5 kriterijus (kaip supratau, antrasis recenzentas šios grafos neužpildė):
peer 1 → 1. Yes. Through the branches of the tree. 2. Yes. 3. Yes. As to the pronunciation of MOOC, sure. 4. Yes, perfectly and very clear. 5. Yes.
peer 3 → This artefact addresses several themes from the course and encourages the audience to reflect particularly on utopia and being human. I found the origins of the words interesting and this was also related to the learning/education topic. There was a wide range of references to follow up and I liked the links to music and video. The prezi was beautifully presented and showed the creative side to ‘being human’. The owl theme linked the whole together. The section about how the author spent their time on the course was interesting, made me think about how education can mean different things, how learners can follow their curiosity and how easy it can be to become engrossed in a subject that you are finding interesting.
Bendras įspūdis:
peer 1 → A digital, visually braw and clear artefact, with some point referred to is the course and any one revindicating, that he keeps the function assignned.
peer 2 → I really liked this. Good combination of what the course was about and how it affected you. Nice presentation too.
peer 3 → Really enjoyed the look and feel of this prezi, it was easy to follow and encouraged the viewer to reflect, I would be interested to follow up some of the dictionary definitions. I also like the ‘blank page’, it was like a breathing space. Nice idea.
Ne visiems taip pasisekė su recenzentais. Buvo besiskundžiančių, kad gauti komentarai yra net pikti ar įžeidžiantys, arba tiesiog parašytas pažymys be jokių komentarų. Dėstytojai buvo paaiškinę, kaip recenzuoti, kas yra konstruktyvi kritika ir pan. Bet jei atsitiktinai tekęs recenzentas buvo iš tų, kurie tiesiog norėjo sertifikato ir įdėjo bet kokią nuorodą nekurdamas savo artefakto, tai ir kokybiško komentaro toks žmogus turbūt nesivargino rašyti, gal net ir išvis neperžiūrėjo pateikto darbo, ar tai padarė labai atmestinai. Žodžiu, tokiame masiniame kurse peer review yra loterija. Man joje šįkart pasisekė.
Kas toliau? Beliko sulaukti formalumo – kurso baigimo pažymėjimo. Tie, kuriems #edcmooc nėra pirmasis Coursera kursas, minėjo, kad gali tekti laukti apie mėnesį. Sertifikatai bus išsiųsti elektroniniu paštu, juos bei kurso išrašą matysime ir savo Coursera profilio „Course Records“ dalyje. Beje, kurso dėstytojai nusprendė skirti dviejų rūšių pažymėjimus – paprastus ir su pagyrimu (with distinction). Pastarasis skiriamas tiems, kurių artefaktai buvo įvertinti 1,5 ar daugiau. Valio, vadinasi, gausiu pažymėjimą su pagyrimu – visai neblogas tas pirmasis MOOC gavosi.
