Ši savaitė man labiau patiko nei pirmoji. Tema – kas yra intelektas, ir ar jis yra svarbus? Įdomiausia medžiaga – video interviu su Gordon Stobart. Tai Londono universiteto profesorius emeritas, taip pat dirbantis mokslinį darbą ir Oksfordo universiteto „Centre for Educational Assessment“. Jis parašė knygą „The Expert Learner: Challenging the Myth of Ability“. Apie tai, kaip įgijama patirtis įvairiose srityse ir kaip tai pritaikyti švietime, ypač mokyklose. Gordon Stobart kritikuoja paplitusį požiūrį, kad gebėjimai yra „įgimti“ (innate ability) ir parodo, kaip gebėjimus galima vystyti pasitelkus tikslingą mokymą ir juos praktikuojant (applied learning and deliberate practice).
Intelekto rūšys
Kas yra intelektas (intelligence)? Nėra vieno apibrėžimo. Kai kurie autoriai net virš 100 intelekto rūšių sugebėjo priskaičiuoti. „Intelektas yra tai, ką matuoja intelekto testai“ – paviršutiniškas apibrėžimas, bet gerai atspindi sąvokos neapibrėžtumą.
Turbūt labiausiai žinomas Howard Gardner modelis. Jis išskyrė septynias intelekto rūšis:
• Lingvistinis (kalbinis) intelektas. Šnekamoji ir rašytinė kalba, užsienio kalbų gebėjimai, efektyvus kalbos naudojimas retorikai ar poezijai. Rašytojai, poetai, teisėjai ir lektoriai.
• Loginis-matematinis intelektas. Gebėjimai logiškai analizuoti problemas, atlikti matematinius veiksmus, moksliškai tirti reiškinius.
• Muzikinis intelektas. Muzikos kūrinių atlikimas, kūrimas ir vertinimas. Gebėjimai atpažinti ir kurti muzikinius kūrinius.
• Kūno-kinestetinis intelektas (šokiai, sportas).
• Erdvinis intelektas (pvz., vairavimas, žaidimas šachmatais).
• Tarpasmeninis intelektas. Gebėjimai suprasti kitų žmonių intencijas, motyvaciją ir norus. Turbūt tai atitiktų emocinį intelektą. Mokytojai, dėstytojai, pardavėjai, religiniai bei politiniai lyderiai, psichoterapeutai.
• Intrapersonalinis intelektas. Gebėjimas suprasti save, vertinti savo jausmus, baimes ir motyvacijas.
Čia daugiau apie Howard Gardner, intelekto rūšis (apimant ir papildomas, pvz., naturalist intelligence) ir modelio kritiką. Kaip rašoma straipsnio pabaigoje, Gardner modelis vis dar išlieka aktualus švietime. Jis padeda švietimo srities darbuotojams galvoti plačiau, neapsiribojant tik įgūdžiais, mokymo programa bei testavimu.
Gebėjimų vystymas
Švietime dažnai vartojamas terminas „gebėjimai“ (ability). Toks labiau neutralus „intelekto“ pakaitalas. Gebėjimai yra mokymosi matas, o ne rezultatas. Labai daug priklauso nuo gebėjimų vystymo. Pvz., tėvai pastebi, kad vaikas domisi kažkokia sritimi, joje jam sekasi truputį geriau nei kitiems. Jei tėvai tuo užsiima, skatina vaiką tobulėti toje srityje, ilgainiui vaikas gali tapti labai geru tos srities specialistu. Gordon Stobart pateikia pavyzdį: garsus futbolo žaidėjas David Beckham, būdamas 3 metukų, labai mėgo spardyti kamuolį. Tėvai ir artimieji tuo žavėjosi – „pažiūrėkite, ką jis išdarinėja!”. Jį leido į treniruotes, skatino tobulėti šioje srityje.
Gordon Stobart pamini jau daug kartų girdėtą Gladwell „10 000 valandų taisyklę“: norint tapti kokios nors srities ekspertų, reikia 10 000 valandų tikslingos praktikos (deliberate practice). Dirbant 3 valandas per dieną, tam prireiktų maždaug 10 metų. Tad jei norite, tarkime, tapti smuiko ar gitaros virtuozu, čiupkite instrumentą į rankas ir tiek metų kasdien po kelias valandas treniruokitės. O jei tai jūsų pagrindinis darbas, kurį dirbate 8 valandas kasdien 5 dienas per savaitę, tuomet užteks ir 5 metų.
„Expert learner“
Pristatomas terminas „expert learner“. Learner – tas, kuris mokosi; besimokantysis. Taigi siekis būti „ekspertu besimokančiuoju“. Ar tiesiog „better learner“ – išmokti mokytis geriau, efektyviau. To reikia norint pasiekti savo srities aukštumas – tapti „top performer“ menuose, sporte ar versle.
Kaip tapti tuo „expert learner“, ar „better learner“? Pirmiausia reikia turėti galimybių. Mokykloje vaikams reikėtų duoti daugiau pasirinkimo. Ne aklai vadovautis mokymo planu ar programa, bet išsiaiškinti, kuo vaikai domisi. Gordon Stobart anksčiau dirbo švietimo psichologu. Kalbėdamasis su vaikais, kurie mokykloje nieko nesugebėdavo išmokti, jis suprato, kad tie moksleiviai iš tikrųjų gali mokytis, žino, kaip mokytis, bet tiesiog mokykloje jų niekas nedomina. Pvz., vaikai negali išmokti užduoto eilėraščio, bet mintinai žino daugybę mėgstamos grupės dainų. Nieko neįsimena mokykloje, bet gali viską papasakoti apie savo mėgstamą futbolo komandą. Gordon Stobart išvada – „Everybody’s good at something“, t.y. kiekvienas yra kažkam gabus. Reikia tik išsiaiškinti, kam. Čia vėl tinka praeito įrašo pabaigoje paminėta Einšteino citata:
Sudominant vaikus labai svarbus mokytojo vaidmuo. Gordon Stobart pasakoja apie eilinės mokyklos mokytoją, kuriam labai patiko irklavimas. Jis tuo užkrėtė savo moksleivius, juos treniravo, ir varžybose aplenkė komandas iš prestižinių mokyklų, kurios nuolat laimėdavo. Mano mokykloje buvo viena chemijos mokytoja, kuri taip mylėjo savo dalyką, kad tuo užkrėsdavo ir kitus. Pvz., iš vienos jos auklėtinių laidos net kelios pasirinko chemijos studijas universitete.
Gordon Stobart pabrėžia, kad vaikams reikia suteikti pasirinkimo laisvę ir galimybę tobulinti savo gebėjimus. Pvz., Microsoft įkūrėjo Bill Gates mokykloje buvo kompiuterių klasė su galimybe programuoti realiu laiku (tuo metu tai buvo reta naujovė). Jau būdamas 14-15 metų Bill Gates ten nuolat programuodavo. Kai jam buvo 18, viena didelė bendrovė paprašė jo suprogramuoti atlyginimų skaičiavimą. Mokykla nutarė, kad tai bus Bill Gates „school project“ (mokyklos projektas) ir leido jam 3 mėnesius tik prie to dirbti.
Tėvų ir mokytojų pagalba tapti „better learner“
O kaip tėvai gali padėti vaikui būti „better learner“ (geresniu besimokančiuoju)? Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jūsų vaikas žino. Ne ką jūs galvojate, kad ji(s) žino, bet ką iš tikrųjų žino ir supranta. Tada – suteikti platesnį kontekstą („give them a bigger picture“), kad galėtų suprasti daugiau. Labai svarbus ir grįžtamasis ryšys (feedback). Jis neturi būti tuščias („o, gerai, šaunuolis!“). Geras grįžtamasis ryšys yra labai konkretus, orientuotas į atliekamą užduotį. Gordon Stobart teigia, kad tą puikiai daro sporto treneriai – jie pasako, kur yra sportininko silpnosios ir stipriosios vietos, į ką konkrečiai reikia atkreipti dėmesį, kurias vietas lavinti.
Ką gali padaryti mokytojai, kad padėtų vaikams tapti „geresniais besimokančiaisias“ (better learner)? Panašiai, kaip ir tėvai. Kalbėti apie platesnį kontekstą, t.y. naudoti kontekstinį mokymąsi. Mokytojai turėtų užduoti moksleiviams mažiau faktinių klausimų, daugiau praktinių. Grodon Stobart cituoja tyrimus, kurie parodė, jog apie 60% mokytojų užduodamų klausimų skirti patikrinti, ar moksleiviai atsimena (recall questions). Didžioji dalis likusių klausimų yra procedūriniai: „ar turite savo knygas?“ „ar pasiruošėte rašymo priemones?“ „ar atsivertėte 38 puslapį?“ Ir tik mažoji dalis klausimų yra tokie, kokie turėtų vyrauti – diagnostiniai (skirti patikrinti, ką moksleiviai suprato), atviri (ne tiesiog taip/ne). Mokytojai turėtų užduoti mažiau klausimų, į kuriuos galima atsakyti greitai ir keliais žodžiais. O kol kas mokytojai, uždavę klausimą, dažniausiai atsakymo laukia trumpiau nei 5 sekundes, jiems užtenka trumpučio atsakymo iš 3 žodžių.
Kita antrosios savaitės medžiaga
Straipsnis apie intelektą ir paveldimumą, IQ testus
Apie tai, kad bet kurį vaiką galima išmokyti mąstyti matematiškai
Šią savaitę į Padlet Wall studentai buvo kviečiami kelti nuotraukas asmenų, kuriuos jie laiko „good learners“. Tai gali būti ir įžymūs žmonės, ir tiesiog pažįstami, artimieji. Vieniems tai – jų vaikai, kitiems – jų tėvai, daugumai – žymūs sportininkai, rašytojai, mokslininkai ar politikai. Nuotraukos su aprašymais yra va čia.
