Šeštosios savaitės tema – „What future for education?“ Hm, juk apie tai turėjo būti visas kursas (sprendžiant iš jo pavadinimo), o ne tik pati pabaiga. Na gerai, tarkim, norint diskutuoti apie švietimo ateitį, reikia žinoti nors šį tą apie praeitį ir dabartį. Tai parodo ir siūlomi pradiniai „klausimai refleksijai“: kokie jums pažįstamos švietimo sistemos aspektai veikia gerai? Kokius prioritetus ir vertybes atspindi dabartinė švietimo sistema? Ką reikia keisti, o gal kas nors svarbaus išvis yra pamiršta?
Interviu su kurso organizatorės Clare Brooks kolegomis iš Londono universiteto Edukologijos instituto šįkart nėra. Pagaliau ir pati Clare pakalba, ne tik uždavinėja trumpus klausimus, mandagiai linkčioja ir šypsosi kalbant jos pašnekovams. Tiesa, tas video trumputis – vos 2,5 minutės.
Šios savaitės medžiaga – įvairios „TED talks“ apie švietimą. Žodžiu, kurso rengėjai net nepasivargino parengti savo medžiagos apie švietimo ateitį. Tiesiog pateikė 13 nuorodų, pasiūlydami peržiūrėti „vieną ar daugiau“. Rekomendavo peržiūrėti kritiškai: ne pristatymo forma, bet turinys, KĄ jie sako, o ypač – kas, jų manymu, yra švietimo ateitis? Kadangi mėgstu žiūrėti TED kalbas, po truputį visas siūlomas peržiūrėjau. Trumpai pristatau labiausiai įstrigusias.
Ken Robinson: How schools kill creativity
Tai viena žinomiausių TED kalbų – ne tik apie švietimą, bet ir apskritai. Oficialioje TED svetainėje nurodyta, kad ji peržiūrėta daugiau nei 29,9 milijono kartų (du trečdaliai – pačioje svetainėje, dar ketvirtadalis, arba virš 7 milijono – per YouTube). Bet kas, matęs nors kelias „TED talks“, turbūt bus matęs ir šią. Tai pati populiariausia visų laikų TED kalba pagal peržiūrų skaičių.
Jei nematėte, primygtinai rekomenduoju. Nepilnai 20 minučių.
Tiesiog kelios mintys, kurias pasižymėjau klausydama (esu mačiusi šią kalbą ir anksčiau). „Kūrybiškumas švietime toks pat svarbus, kaip ir raštingumas, ir turėtume jį taip pat vertinti“. „Jei nesame pasiruošę suklysti, niekada nesukursime nieko originalaus“. „Mes stigmatizuojame klaidas“ – tiek darbovietėje, tiek švietime. Citata, kurią palieku angliškai – „We get educated out of creativity“. „Kiekviena švietimo sistema Žemėje turi tą pačią dalykų hierarchiją“: matematika ir kalbos, tada humanitariniai mokslai, o pačiame gale menai. Beje, menai taip pat turi savo hierarchiją: dailei ir muzikai skiriamas didesnis prioritetas nei dramai ir šokiui. „Mūsų švietimo sistema yra labai tinkama parengti universitetų dėstytojus“. Švietimo sistema buvo sukurta pramoninės revoliucijos poreikiams. Todėl reikia pergalvoti esminius principus, pagal kuriuos mokome savo vaikus.
Salman Khan: Let’s use video to reinvent education
Garsiosios „Khan Academy“ įkūrėjo TED kalba. Ją irgi primygtinai rekomenduoju pažiūrėti. Khan – buvęs hedge fund analitikas. Viskas prasidėjo nuo to, kad jis nuotoliniu būdu padėjo mokytis savo jaunesniems giminaičiams. Kai įkėlė kelis video į YouTube, giminaičiai pasakė, kad jiems video paskaitos patinka kur kas labiau, nei kai Khan juos asmeniškai moko. Mat video galima sustabdyti, pakartoti, net peržiūrėti po kelių mėnesių ar metų, netrukdant pusbrolio tais pačiais klausimais. Vėliau tuos YouTube video pradėjo žiūrėti ir kiti žmonės, Khan sulaukė daug gerų šiltų atsiliepimų iš moksleivių, jų tėvų bei mokytojų. Kaip pats pastebi – „Here I was, an analyst at a hedge fund, it was very strange for me to do something of social value“.
Khan TED kalba įkvepia įrašyti savo dalyko video paskaitas ir naudoti „flipped classroom“ – namų darbams užduoti video peržiūrą, o klasėje daryti tai, kas seniau būdavo užduodama namų darbams. Jis siūlo naudotis technologijomis tam, kad galima būtų „sužmoginti“ klasę („Use technology to humanize the classroom“). Svarbu ne tiesiog moksleivių-mokytojų skaičiaus santykis, bet „student-to-valuable-teacher-time“ rodiklis.
Video įrašytas 2011 kovą. Tuo metu Khan Academy daugiausia buvo video paskaitų iš matematikos mokyklinio kurso. Be video, dar pateikiami ir testukai tikrinimuisi bei diagnostinis egzaminas. Video mokymo principas: dirbti pažingsniui. Į kitą etapą einama tik tada, kai gerai įsisavinta prieš tai buvusi medžiaga. Naudojami „žaidybinimo“ (gamification) elementai: ženkliukai, lyderių lentos, taškai.
Khan Academy teikia ir grįžtamąjį ryšį: mokytojai gali sekti mokinio progresą. Pvz., raudona spalva rodo, kad studentas „užkliuvo“. Galima naudoti ir peer-teaching (kai mokiniai ar studentai moko vieni kitus). Taip ši sistema gali būti naudinga ir besimokantiems suaugusiems žmonėms – pvz., jiems gali būti gėda prisipažinti, kad kažko nežino ar neprisimena iš to, ką turėjo mokėti anksčiau.
Sugata Mitra: „Kids Can Teach Themselves“ ir „Build a School in the Cloud“
Dar vienas įkvepiantis TED pranešėjas. Šįkart – apie tai, kaip vaikai gali mokytis patys. „Hole in the Wall“ („Skylė sienoje“) projektas – apie alternatyvų pradinį mokymą Indijoje. Pirmoji kalba įrašyta 2007 metais, antroji – 2013.
Sugata Mitra pirmojoje savo kalboje pabrėžia keturis dalykus:
1) „Remoteness affects the quality of education“.
2) Pradinis mokymasis (ar bent jo dalys) gali vykti savaime!
3) Apie vaikus ir vertybes: „Values are acquired, doctrine and dogma are imposed“.
4) Visos natūralios sistemos organizuojasi pačios (nuo molekulių iki galaktikų). „Learning is a self-organising system“.
Projekto „Hole in the Wall“ esmė: į tolimą Indijos kaimą atvežamas kompiuteris, pastatomas viešoje vietoje (dažniausiai lauke, įmontuojamas į pastato sieną) ir paliekamas įjungtas. Net ir tokiame kaime, kur vaikai nemoka angliškai (nes kažkodėl nėra anglų kalbos mokytojo). Po 3 mėnesių Sugata Mitra grįžo į tą kaimą. Vaikai ne tik mokėjo apie 200 angliškų žodžių, bet tuo metu žaidė kompiuterinį žaidimą iš prie kompiuterio buvusio CD ir jam pasakė: mums reikia geresnės pelės ir greitesnio procesoriaus. Jaunesni vaikai dažnai mokydavo vyresniuosius.
Sugata Mitra teigia, kad švietimo IT naujovės pirmiausia turėtų patekti ne į geriausias, bet į prasčiausias (ar neturtingiausias) mokyklas. Pokytis, kurį gali padaryti švietimo technologijos, blogiausiose mokyklose yra potencialiai žymiai didesnis. Alternatyvų pradinį mokymą jis siūlo ten, kur mokyklos blogos, arba jų išvis nėra, ar kur mokytojai blogi / jų nėra.
Eksperimentus su „Hole in the Wall“ projektu jis vykdė beveik 5 metus visoje Indijoje. Pastebėjo, kad 6-13 metų vaikai gali patys išmokti naudotis kompiuteriu, bet su sąlyga, kad mokosi grupė vaikų. Per 6 mėnesius jie įgauna kompiuterinį raštingumą. Pvz., vienas vaikas naudojasi kompiuteriu, trys jį stebi ir patarinėja, juos supa dar 16 vaikų, kurių patarimai dažniausiai klaidingi. Bet visų jų testų rezultatai geri!
Antroje kalboje dalis pasakojimo kartojasi. Sugata Mitra kelia klausimą – ar mūsų mokyklinimas (schooling) ruošia ateities pasauliui? Dabartinė mokyklų sistema buvo sukurta prieš 300 metų, kai Britų imperijai reikėjo „biurokratinės mašinos“. Tam buvo sukurta kita „mašina“ – mokykla, kur buvo svarbu, kad visi moksleiviai būtų vienodi, nes tada ir imperijos sraigteliai gerai suksis. Svarbu, kad moksleiviai mokėtų dailyraštį (juk viskas buvo užrašoma ranka), taip pat skaityti ir skaičiuoti.
Sugata Mitra teigia, kad „Schools as we know them are obsolete“. Pasaulis pasikeitė, o mokyklos vis dar ruošia „identiškus žmones“. Kam reikalingi egzaminai? Britų imperijoje buvo svarbu, kad tarnautojai gerai dirbtų įtemptomis sąlygomis. Laikai pasikeitė. Kur yra kūrybiškumo vieta švietimo sistemoje?
Pristatomas įdomus projektas „Britų močiutės“. Prasidėjo nuo 200 savanorių. Britanijos pensininkių prašoma skirti valandą savo laiko per savaitę. Tiesiog tam, kad padėtų, paskatintų mokytis.
Sugata Mitra pabrėžia ir teminio/projektinio mokymosi svarbą: „We need a curriculum of big questions“. Pvz., mokyti ne kampo tangentą, bet pradėti nuo pavyzdžio: meteoritas skrenda link Žemės. Kaip išsiaiškinti, ar jis atsitrenks, ar praskris pro šalį? Mokytojas pasako, kad tai galima apskaičiuoti naudojant kampo tangentą, ir paprašo moksleivius išsiaiškinti, kaip tai padaryti.
Įkvepianti kalba, rekomenduoju!
Daphne Koller: „What we’re learning from online education“
Daphne Koller – viena iš Coursera įkūrėjų (kartu su Andrew Ng). Kalba nufilmuota 2012 birželį.
Kalba apie Coursera skirtumus nuo kitų online kursų: tai „tikri kursai“, su pradžios datomis, testais, galutiniais terminais (deadlines), sertifikatais. Tokių kursų privalumai, lyginant su „gyvais“ – kiekvienas studentas turi aktyviai dalyvauti. Ne taip, kaip per paskaitą, kai dėstytojui paklausus vienas studentas greitai atsako, o kiti nespėja pagalvoti ar net nepastebi, kad dėstytojas uždavė klausimą.
Tokie kursai suteikia labai daug informacijos apie tai, kaip žmonės mokosi – juk kiekvienas pelės paspaudimas fiksuojamas.
Daphne kalboje pateikia Mark Twain citatą: „College is a place where a professor’s lecture notes go straight to the students’ lecture notes, without passing through the brains of either“. Tiesa, tai daugiau apie paskaitas, ypač – seniau vyravusius „diktantus“, o ne universitetus apskritai.
Dave Eggers: „My Wish: Once Upon a School“
Pasakojama apie originalų korepetitorių pagalbos tinklą. Savanoriai padeda ruošti pamokas San Francisko parduotuvėje, kurioje parduodamos prekės… piratams. Kitame mieste įkurta panaši mokymosi erdvė parduoda prekes superherojams.
