Skiepų istorijos apžvalga baigėsi. Nauja tema – apie skiepų kalendorių ir augantį tėvų susidomėjimą „alternatyviu“ kalendoriumi. Kiekvienos šalies skiepų kalendorius truputį skiriasi, nors pagrindiniai valstybės kompensuojami skiepai ir sutampa. „Coursera“ forume prieš mėnesį vienas dalyvis pasiūlė labai įdomią temą: kadangi kursą klauso žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių, kiekvienas surašykime savo šalies skiepų kalendorių. Oficiali dėstytojo asistentė (pats Paul Offit forumuose aktyviai nedalyvauja) pateikė nuorodą į įdomų dokumentą: Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) ir UNICEF imunizacijos ataskaitą. Jame pateikiama informacija ne tik apie kiekvienos šalies skiepų kalendorių, bet ir apie gimimų statistiką bei imunizacijos mastą. Pvz., Lietuvoje, nepaisant pavienių istorijų „mamiškuose“ žurnaluose, absoliuti dauguma tėvų skiepija savo vaikus pagal kalendorių. 2011 metų duomenimis, visais numatytais skiepais yra paskiepyta daugiau nei 92 % žmonių. Didžiausias procentas – 98 % – yra BCG skiepo (nuo tuberkuliozės). Tai turbūt natūralu, nes šį skiepą naujagimiai gauna dar gimdymo namuose. Viena kurso dalyvė lietuvė pateikė kitą įdomią nuorodą – palyginamuosius ES šalių skiepų kalendorius. Pvz., galima nurodyti ligą (kad ir tą pačią tuberkuliozę) ir pažiūrėti, kokios šalys yra įtraukę jos vakciną į savo kalendorius, ir kada kūdikiai ja skiepijami. Arba galima palyginti, tarkime, Lietuvos ir Airijos skiepų kalendorius.
Skiepų kalendorius sudaromas remiantis tam tikrais principais. Jei norima įterpti naują vakciną, reikia įrodyti, kad ji nesikerta su jau kalendoriuje esančiais skiepais pagal saugumą (imuninį profilį). Paul Offit aptaria ne šalių skirtumus (kurie iš esmės yra labai nedideli), bet kai kurių tėvų norą pakoreguoti siūlomą skiepų kalendorių savaip ir tokio noro priežastis. Jis aptaria vieno Kalifornijos pediatro Robert Sears knygoje „The Vaccine Book: Making the right Decision for Your Child“ pateikiamus argumentus ir Sears pasiūlytą „alternatyvų“ skiepų kalendorių. Jis siūlo vaikus skiepyti dažniau, bet vienu metu skiepyti nuo mažiau ligų. Sears pritaria kai kurių tėvų nuomonei, kad kūdikiai per anksti gauna per daug skiepų, taigi skiepų išskirstymas ilgesniame laikotarpyje yra ir lengviau vaikui, ir jis vis tiek gauna reikiamus skiepus. Paul Offit kritikuoja šį pasiūlymą teigdamas, kad skiepų vėlinimas padidina riziką.
Per daug ir per greitai?
Ar Sears siūlomas skiepų kalendorius logiškas? Paul Offit teigia, kad jis paremtas keliomis baimėmis. Turbūt pagrindinė jų – kad vaikai tiesiog gauna per daug vakcinų per anksti, tai per didelis krūvis jų mažiems organizmams ir nesusiformavusiai imuninei sistemai. JAV tokią baimę tėvams sustiprina kai kurių įžymių moterų viešai išsakomas požiūris.
Paul Offit pažymi, kad laikai pasikeitė. Pvz., 1900 metais vaikai gaudavo tik vieną vakciną – nuo raupų. 1980-aisiais vaikai iki dvejų metų pagal kalendorių buvo skiepijami penkis kartus, ir vienu metu dažniausiai gaudavo du skiepus. Na, o 2012-aisiais maži vaikai JAV skiepijami keturiolika vakcinų. Iki dvejų metų jie gauna 26 skiepus, kartais 5 vienu metu. Taigi šis tėvų nerimas dėl skiepų skaičiaus yra suprantamas. Bet ar jis turi mokslinį pagrindą?
Nors prieš 100 metų vaikai gaudavo tik vieną skiepą, o dabar jų JAV yra net 14, skiepų sudėtis pasikeitė. Imunologinių komponentų šiuolaikinėse vakcinose (visose keturiolikoje kartu sudėjus) yra mažiau nei vienoje vakcinoje 1900-aisiais. Raupų vakcinoje buvo 200 antigenų. 1980-aisiais, kai buvo naudojama pilno kokliušo vakcina, tuo metu naudojamose vakcinose iš viso buvo apie 3041 antigenų. Dabar naudojama geresnė kokliušo vakcina, ir net sudėjus visų vakcinų imunologinius komponentus gauname tik apie 150-153 antigenus. Į šį skaičių Paul Offit įtraukė ir tokias vakcinas, kurios Lietuvoje nėra įtrauktos į vakų skiepų kalendorių: rotaviruso (15 antigenų), gripo (8 antigenai) bei vėjaraupių (69 antigenai).
Taigi nors vaikai šiuo metu gauna daugiau skiepų nuo įvairių ligų, krūvis imuninei sistemai yra žymiai mažesnis nei nuo vieno skiepo, naudoto prieš 100 metų. Nekalbant jau apie perėjimą nuo pilno kokliušo vakcinos, naudotos 1980-aisiais, prie dabartinės vakcinos, kurioje yra tūkstantį kartų mažiau antigenų nei prieš 30 metų.
Vaikai per maži būti skiepijami?
Kitas argumentas – naujagimiai ir kūdikėliai tiesiog per maži skiepams. Na, bet mūsų pasaulis nėra sterilus – vos gimus kūdikiams, ant jų odos, gerklėje, žarnyne ir pan. apsigyvena trilijonai bakterijų, jas įkvepiame kartu su dulkėmis, gauname su maistu ir vandeniu. Mūsų kasdieniniame pasaulyje nėra nieko sterilaus. Suaugęs žmogus ant savo odos turi daugiau bakterijų nei yra ląstelių visame jo kūne. Vos gimęs naujagimis susiduria su daugybe bakterijų, su kuriomis jo imuninė sistema susidoroja.
Suaugusio žmogaus organizmas kasdien galima imunoglobuliną kaip atsaką į bakterijas. Net ir naujagimių organizmai puikiai sureaguoja į skiepus, kuriuos jie gauna vos gimę (Lietuvoje – hepatito B vakcina pirmąją parą bei tuberkuliozės vakcina 2-3 parą) bei į visas vakcinas, kuriomis skiepijami kūdikiai iki 6 mėnesių. Tokių skiepų veiksmingumas, kaip teigia Paul Offit, siekia 95%. Būtent apie šeštą mėnesį padidėja rizika užsikrėsti HiB, kokliušu bei pneumokoku. Taigi svarbu, kad tokio amžiaus kūdikiai jau būtų paskiepyti nuo šių ligų, o ne tuos skiepus atidėti vėlesniam laikui.
Aliuminis?
Kitas Sears knygoje pateikiamas argumentas – jo siūlomas „alternatyvus“ kalendorius yra geresnis, nes vienu metu kūdikis skiepijamas tik viena vakcina, kurios sudėtyje yra aliuminio.
Kas yra aliuminis? Tai trečiasis labiausiai paplitęs cheminis elementas mūsų planetoje. Tai labiausiai paplitęs metalas. Aliuminis yra lengvasis metalas, jis yra ore, kuriuo kvėpuojame, maiste, kurį valgome, vandenyje, kurį geriame. Aliuminio išvengti neįmanoma. Didžiausią aliuminio kiekį žmonės gauna su maistu. Į suaugusių žmonių virškinimo sistemą kasdien patenka apie 5-10 miligramų aliuminio. Šio elemento natūralia forma yra arbatose, žolelėse bei prieskoniuose. Jis taip pat naudojamas kaip maisto priedas įvairiuose tešlų mišiniuose, kepimo milteliuose, perdirbtame sūryje.
Aliuminio kūdikiai gauna per motinos pieną ar iš mišinėlių. Taigi jei vaikas gyvens Žemės planetoje, jis visada gaus aliuminio. Apskaičiuota, kad per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius kūdikiai gauna apie 4-5 mg aliuminio iš skiepų, apie 10 mg iš motinos pieno, o, jei vartoja mišinėlius – apie 30 mg (jei mišinėliai pagaminti sojos pagrindu, tai dar daugiau – apie 120 mg).
Aliuminį, gaunamą iš skiepų ir iš maisto, organizmas įsisavina nevienodai. Skiepų metu gaunamas aliuminis įsisavinamas 100%, patekęs į virškinamąjį traktą – apie 1%. Nesvarbu, kaip aliuminis patenka į kūną, jis galiausiai patenka į kraują, kuris jį nuneša į inkstus. 50% aliuminio iš organizmo pašalinama per 24 valandas, 85% – per 2 savaites, 96% – per porą metų. Taigi ne visas aliuminis yra pašalinamas iš organizmo, todėl ilgainiui jis kaupiasi. Pirmųjų kūdikio metų pabaigoje iš motinos pieno ar mišinėlio organizme bus likę apie 0,1 mg aliuminio, iš skiepų – taip pat 0,1 mg. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 50-100 mg aliuminio, kuris daugiausia saugomas kauluose.
Neabejotina, kad aliuminio perdozavimas gali pakenkti. Tai gali sukelti encefalopatiją (smegenų ligą), osteomalaciją (kaulų liga), anemiją (kraujo liga). Yra dvi rizikos grupės: labai mažo svorio neišnešioti naujagimiai ir pacientai, kurių inkstų veikla sutrikusi ir kuriems taikoma dializė. Kitu atveju aliuminio perdozavimas negresia. Paul Offit teigia, kad daugumos vaistų nuo rėmens vienoje tabletėje gali būti iki 300 mg aliuminio. Skaidrėje jis pateikia nuorodas į kelis mokslinius straipsnius, tirusius aliuminį maiste, vakcinose, ir kūdikių organizme.
Per daug skiepų vienu metu?
Gali būti logiška manyti, kad vaikui yra mažiau streso gauti vieną skiepą vienu metu nei penkis. (Tiesą pasakius, šio pavyzdžio nesupratau. Ar JAV, jei skiepijama nuo penkių ligų, vaikui duriama penkis kartus? Lietuvoje gi būna vienas „bac“, nėra taip, kad atėjus laikui skiepyti vadinamąja kombinuota penkiavalente vakcina (kokliušas, difterija, stabligė, HiB, poliomielitas), kūdikis gautų penkis dūrius. Visos vakcinos įskiepijamos kartu. Jei JAV kūdikėliai tokiu atveju gauna penkis dūrius, tai man jų labai gaila.)
Sears rekomenduoja savo „alternatyvų“ kalendorių, nes taip vaikas esą mažiau traumuojamas. Paul Offit teigia, kad yra kaip tik priešingai. Pagal Sears siūlymą, vaikas atvedamas skiepytis dažniau. Mokslininkai tyrė streso hormono lygį ir lygino vaikus, kurie gavo vieną skiepą, su vaikais, kurie gavo du ar daugiau skiepų tuo pačiu metu. Reikšmingų streso lygio skirtumų nebuvo – taigi jau pirmasis skiepas sukelia maksimalų streso lygį, kuris toliau nekyla. Jei šie tyrimų rezultatai teisingi, tai atvedant vaiką skiepytis dažniau (kaip siūlo Sears), jų streso lygis kaip tik padidinamas, o ne sumažinamas.
„Alternatyvaus“ kalendoriaus trūkumai
Paul Offit nepatinka vien jau pavadinimas. Tai nėra tikra alternatyva – nėra įrodymų, kad Sears siūlomas skiepų kalendorius yra tiek pat saugus ir efektyvus, kiek nustatytas valstybės. Sears savo kalendoriaus veiksmingumo netikrino moksliškai – jis tiesiog rėmėsi savo samprotavimais ir pagal juos, sėdėdamas savo kabinete, ėmė ir sukūrė kitokį kalendorių.
Norint pakeisti oficialų kalendorių (pvz., į jį įterpti naują skiepą), atliekama šimtai tyrimų. Reikia parodyti, kad vakcina netrukdo imuninei reakcijai į kitus skiepus, kokios yra naujosios vakcinos ir esamų sąveikos ir t.t. Naudojant Sears ar bet kokį kitą „alternatyvų“ kalendorių, nesiremiama moksliniais įrodymais. Jei skiepijama daugiau kartų (nes tie patys skiepai išskirstomi per ilgesnį laiką), tai didėja „adatos fobijos“ rizika – o kam ją dirbtinai didinti?
Be to, atidedant skiepus, pailginamas laikas, kada vaikai gali užsikrėsti ligomis, nuo kurių juos apsaugotų skiepai. Paul Offit praktikoje irgi pasitaikė tokių atvejų, pvz., kai tėvai, pavėlinę skiepus nuo kokliušo, vėliau jam skambindavo pasakyti, kad jų vaikas užsikrėtė šia liga.
Paul Offit siūlo nevadinti kitokio skiepų kalendoriaus „alternatyviu“. Nes šis žodis dažnai turi teigiamą atspalvį – alternatyvi energija, protinga alternatyva ir t.t. „Alternatyvus“ kalendorius yra tiesiog pavėlintas skiepų kalendorius. Iš to nėra jokios apčiuopiamos naudos. Ir, žinoma, kitoks skiepų kalendorius nėra sudarytas remiantis moksliniais tyrimais. Jis apeliuoja į tėvų baimes, dėl to yra potencialiai pavojingas.
Bent jau Danijoje ta kombinuota vakcina yra du dūriai, ne vienas.
Kaip suprantu, tai Sears kalba apie stresą ne emocine prasme, o organizmo perkrovimo infekcijų sukėlėjais prasme.
logika, kaip įdomu, kad skirtingose šalyse kitaip – Lietuvoje penkiavalentės vakcinos atveju vienas dūris būna.
Sears knygos neskaičiau, bet Paul Offit atskirai aptarė abu argumentus – ir galimą organizmo perkrovimą (apie tai konspektavau dalyje „Per daug ir per greitai?“), ir psichologinį stresą, jei vieno atėjimo metu vaikas gauna kelis dūrius. Tai supratau, kad Sears ir emocinį stresą yra pateikęs kaip argumentą.