Kursas jau įpusėjo. Trečioji savaitė man buvo kaip sūpuoklės. Ji prasidėjo žinute, po kurios norėjosi nuleisti rankas, net galvojau, gal mesti tą #edcmooc reikalą. Juk vis tiek nieko nespėju, tų planuotų 3-5 valandų per savaitę net susipažinimui su pagrindine medžiaga neužtenka. Porą dienų prie kurso net nebuvau prisijungusi. Po to „apsiraminau“ ir grįžau į #edcmooc. Penktadienį kurso dėstytojai, kaip ir prieš porą savaičių, organizavo tiesioginį „Google Hangout“. Smagu juos matyti ir klausytis – tokie teigiami ir pilni entuziazmo. Net ir į tuo metu vykstančius pokalbius Twitter tinkle įsitraukiau, per tą valandą 7 žinutes išsiunčiau.
Taigi, kodėl man buvo kilusi ta „vidurio kurso krizė“? Paprastai dėstytojai pranešimą apie prasidėjusią naują savaitę išsiunčia sekmadienį vakare. Šįkart truputį paankstino (vėliau atsiprašė, kad nesužiūrėjo laiko) ir laišką apie naująją medžiagą gavau šeštadienį vėlai vakare. Tuo metu dar nebuvau perskaičiusi kelių antrosios savaitės skaitinių – tam planavau skirti laiko sekmadienį. Gautas laiškas tik sustiprino įspūdį, kad nieko nespėju, tik vejuosi ir vejuosi, bet tuoj kursas „pabėgs“ ir nebepavysiu. Ir šiaip jaučiausi pavargusi – darbe šiuo metu daugybė reikalų, šeimai irgi reikia skirti laiko, tai prie #edcmooc prisėsdavau ne anksčiau kaip 10, o dažniau ir tik 11val vakare. Jau gerą mėnesį miegui telikdavo 6 valandos per parą, o kartais ir mažiau. MOOC kursas prie to sumažėjusio miego nemažai prisidėjo. Darėsi pikta – mokytis įdomu, bet jei tam reikia skirti dvigubai ar net daugiau laiko, nei buvo numatyta, kiek dar galėsiu taip „tempti“? O dar ir laiško turinys… Kurso dėstytojai sugalvojo suorganizuoti konkursą. Prašo sukurti su kurso temomis susijusį vaizdą (nuotrauką, koliažą, piešinį ar pan.), įkelti į Flickr ir balsuoti bei komentuoti kitų sukurtus vaizdus. Žinoma, konkursas neprivalomas. Bet vis tiek mano motyvacijai ši žinutė buvo „peilis“. Aš juk net su privaloma kurso medžiaga vos spėju susipažinti, o va yra žmonių, kurie gali skirti laiko dar ir tokioms papildomoms kūrybinėms užduotims.
Na, bet, kaip jau minėjau, po poros dienų visgi nusprendžiau toliau irtis per šį kursą savo tempu – skiriant jam tiek laiko, kiek fiziškai galiu, ir ne daugiau. Su trečiąja savaite prasidėjo antroji kurso tema: nuo utopijų/distopijų perėjome prie temos „Being human“ („Būti žmogumi“). Siūloma paskaityti vienos knygos ištraukas arba peržiūrėti valandos (!) trukmės video, kuriame knygos autorius pristato jos pagrindines mintis. Ačiū, bet tikrai ne.
Kurso medžiaga
Ši savaitė skirta „Reasserting the human“. Kurso medžiaga: dvi reklamos, du trumpametražiai filmukai, pagrindinė teorinė medžiaga (24 min konferencijos pranešimas ), du straipsniai švietimo tematika. Klausimai diskusijai – apie žmogų, humanizmo projektą, žmogiškąsias vertybes ir pan.
Reklamos man nepasirodė tiek vertos dėmesio, kad būtų galima „giliai kapstyti“ (nors norint, žinoma, viskas įmanoma). O va abu trumpametražiai filmukai patiko. Pirmasis – „World builder“. Pradžioje tiesiog šiaip smalsu buvo, o pabaiga emociškai jautri… Antrasis – „They‘re made out of meat“ , smagus filmukas su mokslinės fantastikos elementais. Abu mielai pažiūrėčiau dar kartą.
Pagrindinė teorinė medžiaga šįkart buvo ne straipsnis, bet konferencijos pranešimas. Pateiktos ir skaidrės (ppsx formatu). Čia jau sunkoka buvo vien dėl to, kad reikėjo atrasti pusvalandį laisvo laiko pranešimo peržiūrai: 24 minučių video. Gal ir dėl to, kad žiūrėjau vėlai vakare po darbo dienos, dėmesys vis kažkur nuklysdavo, niekaip nesusikaupiau. Tiek tema, tiek pranešėjas, tiek pristatymo stilius nepasirodė pakankamai įdomūs. Na, keletas minčių gal ir yra, bet pateikimo forma ne pati geriausia. Tokia mano subjektyvi nuomonė. Dar buvo pateiktas ir papildomas (advanced) skaitinys, bet tiems 10 puslapių teksto apie „posthumanizmą“ nutariau neskirti laiko (kurio šiuo metu ir taip nelabai turiu).
Dalyje „Perspectives on education“ šįkart du straipsniai. Vienas apie „Human element”. Pagrindinė mintis: nuotolinėse studijose, norint išlaikyti studentus, rekomenduojama naudoti „human touch“: daugiau video ir audio medžiagos. Ir geriausiai būtų tokie video, kuriuose filmuojamas dėstytojas (o ne tik girdisi jo balsas už kadro). Taip nuotolinių studijų studentai jaučiasi labiau susiję (connected) su savo dėstytojais, ir dėl to bus mažiau linkę atkristi. Mintis verta dėmesio. Beje, #edcmooc kursas kaip tik ir naudoja tokį metodą. Neturime video paskaitų, kurias vestų dėstytojai, bet dukart buvo organizuojama tiesioginė video transliacija. Man patinka žinoti, kaip atrodo kurso dėstytojai, matyti juos kalbančius „Google Hangout“. Kitaip tai būtų tiesiog pavardės prie kurso pavadinimo, studijos būtų labiau anonimiškos.
Antrasis straipsnis – „Human touch“. Rašytas 2004 metais. Autorius diskutuoja, ar tikrai mokyklose (ir ypač pradinėse) moksleiviams reikia kompiuterių. Pabrėžiama patyriminio mokymosi (mokymosi darant) svarba: ne tas pats, ar vaikas apie medį sužinos iš kompiuterio, ar pats jį lies, karstysis, sėdės pavėsyje, stebės medį įvairiais metų laikais. Žinoma, čia gan ekstremalus pavyzdys, bet mintis aiški: yra didžiulis skirtumas, ar mokaisi apie kažką (tiesiog gaunama informacija), ar mokaisi iš kažko. Autorius kritikuoja ir neutralumo argumentą: „Kompiuteriai yra tiesiog įrankiai; svarbu, ką su jais veikiame.“ Jis pabrėžia, kad naudojami įrankiai verčia keisti mūsų aplinką bei vertybes tam, kad galėtume jais naudotis. Pvz., jei mokykla turi kompiuterių klasę, jai reikės didesnės apsaugos (taigi tam reikės rasti lėšų, mažinant finansavimą kitoms sritims), reikės kurti naudojimosi kompiuteriais taisykles (kad moksleiviai internete nerastų jų amžiui netinkamos medžiagos). Be to, autoriaus nuomone, vaikai dabar ir taip didžiąją dalį savo laisvalaikio praleidžia prie kompiuterio, todėl nebūtina tam ir mokykloje dar skirti daug laiko. Kaip tik reikėtų koncentruotis į patyriminį mokymą, lavinti vaikų kūrybiškumą ir vaizduotę.
Google Hangout
Penktadienį kurso dėstytojai suorganizavo antrajį „Google Hangout“ – tiesioginę video transliaciją, kurios metu atsakinėjo ir į studentų klausimus, užduodamus per Twitter ar Google+.
Vienas dėstytojas pateikė naujos statistinės informacijos apie kurso dalyvius. Viso užsiregistravę 42 874. Iš jų trečiąją savaitę buvo aktyvūs (t.y. bent kartą prisijungė prie Coursera kurso) 7392, t.y. 17%. Forumuose žinutes rašė 2409 (5,6%), o komentarus kitų žinutėms rašė 1299 (3%) narių.
Pirmąją savaitę buvome prašomi užpildyti klausimyną. Į jį atsakė 7585 nariai. Iš jų pusė dirba „Teaching and education“ srityje, dar 7,4% šiuo metu yra studentai. Didžiajai daliai atsakiusiųjų (69,2%) šis kursas, kaip ir man, yra jų pirmasis MOOC.
Dėstytojai priminė ir apie vaizdų/nuotraukų konkursą. Jau turi virš 370 dalyvių. Dalį peržiūrėjau, labiausiai patiko šie trys:
Dėkui už tokį išsamų aprašymą, nes man sunku su anglų kalba.
O kursas tikrai įdomus.
Dėkui labai, šaunu, kad taip išsamiai viską aprašai.
Su nekantrumu laukiu ketvirtosios savaitės ir žinoma tavojo kūrinėlio.
Ačiū už komentarą.
Už poros dienų reiks prisėsti ir aprašyti ketvirtosios savaitės įspūdžius. Namų darbą jau parengiau, vėliau parašysiu apie jo darymą ir vertinimo procesą.