“Financial Engineering and Risk Management” – 10 savaičių kursas, kurį parengė Martin Haugh, Garud Iyengar ir Emanuel Derman iš Columbia universiteto (Niujorkas). Tiksliau, Martin ir Garud yra kurso dėstytojai, o profesorius Derman atlieka „kviestinio svečio“ vaidmenį. Finansų inžinerijos specialistams Derman pavardė turbūt būtų girdėta. Aš tokia nesu, tai negaliu sakyti, kad suveikė „įžymybės“ faktorius – į šį kursą užsiregistravau ne dėl to, kad tarp jo rengėjų yra įrašytas Emanuel Derman.
Tai gan techninis finansų inžinerijos ir rizikos valdymo kursas. Rekomenduojama, kad studentai turėtų tikimybių teorijos ir statistikos bei algebros (linear algebra ir calculus) pagrindus. Be to, norint atlikti kurso užduotis, reikia gerai išmanyti Excel, arba mokėti programuoti Matlab, R, Python ar kita programavimo kalba. Lyginant su kitais Coursera kursais, „Financial Engineering and Risk Management“ yra ilgas – net 10 savaičių. Be to, ir planuojamas krūvis nemažas – apie 8-10 valandų per savaitę. Aprašyme paminėta, kad bus gilinamasi į išvestinių finansinių priemonių (derivatives) kainų nustatymą, investicijų portfelio optimizavimą bei rizikos valdymą. Taip pat bus kritiškai vertinamas tų modelių praktinis pritaikymas. Man kurse dėstomos temos nėra visiškai naujos – daugumą jų esu studijavusi, o kai kuriuos modelius ir pati esu dėsčiusi ar dėstau finansų kursuose. Norėjau atnaujinti ir pagilinti savo žinias finansų inžinerijos srityje, o taip pat – ir iš studento pusės įvertinti, kaip šį kursą dėsto vieno geriausių JAV universitetų dėstytojai.
Oficialiai kursas trunka nuo vasario 24 d. iki gegužės 5 d. Tačiau jau vasario 16 d. gavau laišką, pranešantį, kad galima jungtis prie kurso medžiagos ir pradėti studijuoti – organizatoriai pora savaičių anksčiau įkėlė pirmųjų dviejų savaičių medžiagą. Manau, taip padaryta siekiant mažesnio studentų „nubyrėjimo“. Bei norint apsidrausti ir turėti laiko išspręsti įvairius galimus techninius ir kitokius nesklandumus – juk kursas organizuojamas pirmą kartą. Dėstytojai parašė, kad į kursą užsiregistravo apie 65 000 žmonių. Įdomu, kiek iš jų ėmė studijuoti, ir kiek iš jų išbus visas 10 savaičių – ar kaip aktyvūs dalyviai, ar kaip pasyvūs klausytojai.
Be pirmųjų dviejų savaičių video paskaitų, organizatoriai dar įkėlė ir papildomos medžiagos (skaidrės bei video paskaitos). Ji skirta norintiems pasikartoti studijoms reikalingus pagrindus: tikimybių teorija, skirstiniai, vektoriai, matricos, optimizavimas. Įkelta ir papildomos medžiagos norintiems daugiau sužinoti apie kai kuriuos kurse minimus finansų inžinerijus terminus: martingales, Brownian motion ir kt. (tikslių lietuviškų pavadinimų nežinau). Niekaip neprisiruošiu tos papildomos medžiagos peržiūrėti – įtariu, tam atrasiu laiko tik pasibaigus kursui (jei manysiu, kad verta tam skirti laiko).
Užsiregistruodama į kursą žinojau, kad norėsiu gauti kurso baigimo sertifikatą. Ne tik dėl „pliusiuko“, juolab suprantu, kad iš esmės tas sertifikatas nieko nereiškia. Man tai kaip savęs motyvavimo priemonė – įsipareigojimas sau, kad studijuosiu kurso medžiagą, skirsiu pakankamai laiko, kad į ją įsigilinčiau ir kažką išmokčiau. Todėl prisijungusi prie kurso svetainės iškart susiradau informaciją, ko reikia sertifikatui gauti. Bus 9 užduočių rinkiniai (problem sets), iš kurių reikia „išlaikyti“ 7. Pereinamasis balas – 60 procentų. Baigiamojo egzamino nebus. Kiekvienam užduočių rinkiniui išspręsti skiriama 10 dienų (išskyrus du pirmuosius, kuriuos buvo galima bandyti spręsti likus kelioms savaitėms iki oficialios kurso pradžios). Po to dar skiriama 10 dienų, bet jau su „baudomis“ – 10 procentų už vėlavimą bei po 3 procentus už kiekvieną vėluotą dieną. Tačiau visiems 9 užduočių rinkiniams skiriama 10 „vėlavimo dienų“, kurias galima bet kada panaudoti po pirminio termino (soft deadline) ir negauti vėlavimo baudų.
Kadangi tai tik antrasis mano MOOC, o ir tik pirmasis Coursera dalykas, kuriame reikės daryti testus (quizzes), prisijungiau pasižiūrėti, kaip jie veikia. Ir iškart užkliuvo vienas punktas: „# of Attempts: 0/100“. Galvoju, kažkas čia ne taip – negali būti, kad mums leidžiama kiekvieną užduočių rinkinį bandyti spręsti net šimtą kartų! Parašiau klausimą į kurso diskusijų forumą. Labai greitai, dar tą pačią dieną, gavau atsakymą iš vieno iš kurso dėstymo asistentų. O vėliau dar ir Martin Haugh (vienas iš dviejų kurso dėstytojų) patikslinimą parašė. Labai maloniai nustebino toks greitas reagavimas. Juolab kursas dar oficialiai nebuvo prasidėjęs. Profesionalu!
Supratau teisingai – iš tikrųjų galime bandyti net 100 kartų – tai Coursera nustatytas maksimumas. Uždavinių rinkiniai nėra tiesiog klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, todėl aklai spėliojant to 100 kartų neužteks norint teisingai atsakyti į 60 procentų klausimų. Bet vis tiek man tai atrodo daugoka… Aišku, priklauso nuo kurso tikslo. Kadangi galima gauti tiesiog Coursera sertifikatą, bet ne oficialų Columbia universiteto kurso baigimo pažymėjimą ar formalius kreditus studijoms aukštojoje mokykloje, tai ir tas bandymų skaičius gali būti didelis. Juk pagrindinis tikslas – kažko išmokti, o tą lengviau daryti nebijant klysti.
Kursas oficialiai dar nebuvo prasidėjęs, bet diskusijų forumas jau „užvirė“. Populiariausia pradinė tema – „Prisistatykime“. Pati joje nerašiau, bet truputį paskaitinėjau. Dalyvių geografija labai plati: Indija, Kenija, Gana, Nigerija, Kolumbija, Pakistanas, Šri Lanka, Portugalija, Haitis, St Vincent and the Grenadines, Ispanija, JAV, Graikija, Togas, Meksika, Indonezija, Bulgarija, Rusija, Burkina Faso, Jungtinė Karalystė… (čia tik kelios pirmosios iš daugiau nei 400 žinučių toje temoje). Žinau, kad kurse yra dar bent vienas lietuvis – pastebėjau lietuvišką vardą ir pavardę viename diskusijų forume. Beje, tas lietuvis pradėjo temą, skirtą padėkoti kurso organizatoriams: „Appreciation to professors Martin Haugh and Garud Iyengar thread“.
Vienam dalyviui parūpo sužinoti, kiek kam metų. Gal todėl, kad dauguma dalyvių yra „tiksliukai“ (baigę ar studijuojantys matematiką ar inžinerinius mokslus, dirbantys bankuose „kvantais“ (quant, quantitative analyst) ir pan.), toks klausimas daugeliui nepasirodė keistas ir susilaukė daug atsakymų. Tiesa, kai kurie atsakė anonimiškai (Coursera sistema leidžia pasirinkti, ar diskusijų forume žinutę publikuoti su nario vardu ir pavarde, ar anonimiškai). Atsakiusių dalyvių amžius: nuo 19 iki 68.
Kitas „užviręs“ diskusijų forumas – „Study groups“. Tradiciškai studentai jungiasi pagal geografiją: kiniečiai, anglai, prancūzai ir t.t. Na ir kaipgi be Facebook grupės. Prisijungiau, šiuo metu joje yra 465 nariai, bet aktyvumo labai mažai. Nustebino tai, kad pradžioje daug kas rašė į diskusijų forumus ar Facebook grupę, kviesdami prisijungti prie jų LinkedIn ar Skype. Na kodėl norėčiau ką nors priimti į savo LinkedIn kontaktus vien todėl, kad tas žmogus, kaip ir aš, yra užsiregistravęs į „Financial Engineering and Risk Management“ kursą?
